Nemažai skaičiau savišvietos (mane labai domina knygos apie sėkmę, svajones ir jų siekimą, kur turtingi ir įžymūs bei daug pasiekę žmonės moko kelti sau tikslus ir jų siekti).
Perskaičiau nemažai tokių knygų (ypač patiko Jack Canfield „Sėkmės princypai“) . Ir turiu pripažinti, jos mane privertė susimąstyti. Mano mąstymas apsivertė aukštyn kojom, o aš pastebėjau, kad nėra viskas taip blogai, kaip įsivaizduojame. Nepasisekė vieną kartą – pasiseks kitą, tiesiog reikia to norėti ir nepaliaujamai siekti.
Tikslus reikia kelti kuo didesnius, tada pranoksime savo pačių lūkesčius. Būtent to buvo mokoma knygose.
Atrodo viskas paprasta, tiesiog imi ir sieki, gyveni ir vargo nematai. Turi didelį automobilių parką, vilą ant jūros kranto ir 5 žmonas super-modelius. Stop!
Pradžiai man užteks ir juodo Jaguar XF 4,2l automobiliuko. Nesvarbu, kad kaina jo tokia, truputį „ne man“. Kainuoja jis 299.000,- Lt, bet aš juk žinau, kad būtent jį ir turėsiu, jeigu labai labai norėsiu (galbūt po 20 ar 30 metų, bet jis pagaliau priklausys man). Tokiose knygose to ir mokoma, mokoma pasitikėti savimi ir augti dvasiškai: svajoti, kelti tikslus ir, beabejo, jų siekti.
Dėl ko visa tai?
Nebūčiau net ir pradėjęs šio blogo, jeigu viskas čia būtų taip neįdomu, kaip atrodo.
Jau senokai atsirado žmonių grupė vadinamų „koučeriais“. Jie už pinigus mus moko, kaip gyventi. Jie siūlo mums mokytis iš žymių, patyrusių žmonių klaidų ir padeda mums „atrasti save“. Toks variantas yra gerai, nes „koučeriai“ mus nuolat „stumia į priekį“, jie visaip skatina mus. Tačiau..
Noriu gyventi geriau | Nėra viskas taip paprasta.
Būtina pabrėžti – mes tik norime. Bet ar mes to siekiame? Toje pačioje knygoje yra mokoma, kad užsibrėžtą tikslą reikia nuolat sau priminti: padaryti taip, kad jis būtų nuolat matomas, būtų mūsų galvose, kad mes apie jį galvotume. Tokiu būdų mūsų pasamonė pati ieško būdų, kaip tikslą realizuoti. Man tai nepadėjo.
Jaustis laimingu ne visada yra gerai
Pacituosiu Mariaus blogą: „Po tyrimų, kuriose dalyvavo per 118 tūkstančių žmonių iš 96 šalių, mokslininkai įrodė, kad tiems, kurie laimingumą įvertino 8 iš 10 balų, gyvenime sekėsi labiau nei tiems, kurie savo laimę vertino 9 ar 10 balų. Įrodyta, kad žmonės, jaučiantys bent mažiausią nepasitenkinimą, turi motyvacijos gerinti savo gyvenimą. Ir priešingai, tie, kurie jaučiasi laimingi, nesistengia nieko keisti. Tyrimai taip pat rodo, kad būdami blogos nuotaikos pasidarome labiau analitiški, kritiški ir pažangesni. Ilgalaikė stabli laimė kaip gyvenimo tikslas – tai tiesiog nevykęs tikslas. Gyvenimas yra turtingas tada, kai nesėkmei esi atviras taip pat kaip ir sėkmei, ir liūdesiui ar natūraliam sielvartui – taip pat kaip džiaugsmui ir euforijai.“
Man yra būtent taip:
- esu turtingų tėvų vaikelis;
- turiu daugiau, nei noriu;
- gaunu, ko užsinoriu, labai greitai;
- esu gražus, nors meilėje nesiseka?
Esant tokiai situacijai, aš tiesiog egzistuoju. Aš nebaigiu nei vieno darbo iki galo, nes man pasidaro nebeįdomu. Malonumai man pirmoje vietoje! Aš stoviu vietoje, kai tuo metu kiti žengia dideliu žingsniu pirmyn. Aš jau jaučiu, kaip aš stipriai nuo kitų atsilieku. Ir tai tikra tiesa. Aš tik egzistuoju. Negalima užmigti.
Aš noriu tapti lyderiu
Šiam įrašui aš daug ruošiausi. Manau, kad rašyti blogą šia tema, tai vienas iš būdų, kaip „viešai pasižadėti“. Manau jums bus tikrai įdomu skaityti mano blogą, savo tikslus atskleisiu kitame įraše.
Kasdien rašysiu įrašus, kaip man tądien sekėsi jų siekti. Užteks būti nevykeliu! Už metų aš būsiu labai įtakingas!
Tikiuosi, kad jūs suprasite mano mintis, o šis blogas taps populiarus. Tai tiek. Laukite kito įrašo!
);
